Kaip varlytė į Romą nušokavo

Gal dėl to, kad šiandien dar nepietavau, o galbūt dėl to, kad visą savaitgalį valgiau tik picas, pirmas dalykas, atėjęs galvon prisiminus kelionę į Italijos sostinę, yra maistas - lazanijos, makaronai su jūrų gėrybėmis, tikri tikri šokoladiniai ledai, nuo kurių persivalgai ir kurių į ragelį tau pakabina su milžiniška lopeta, ėriukas su špinatais, balta duona, sūriai ir dangiško skonio picos, mmm... Viskas, jau noriu atgal!
Antras dalykas, kurį išsyk prisimenu, yra kopimas į šv. Petro Bazilikos kupolą. Pati Bazilika tiek iš vidaus atrodo be galo įspūdingai (iki lubų tave skiria beveik 120 metrų!), tiek iš išorės, nors daugiausiai mano taškų reginių prasme susirenka vaizdas į Vatikaną ir Romą žvelgiant nuo paties kupolo. Vis tik kone 15 minučių trunkantis lipimas į ten yra nepamirštamas – iš pradžių eini plačiu vos kylančiu taku, vėliau tai virsta į laiptus ir jų DAUG. Viskas ratu ir galvoji, kada pradės suktis galva. Lipi vienokiais laiptais, tada lipi kitokiais, tada dar kitokiais ir dar kitokiais (tiesa, iki kažkurios vietos yra liftas, but it‘s for weaklings). Visą laiką sienos siaurėja, o kažkuriuo metu jos tiesiog palinksta (valio, kupolas!) ir turi eiti ne itin patogiai palinkęs į dešinę, nes jau nebėra pakankamai vietos nuo vienos sienos iki kitos dviems žmonėms. Galiausiai po dar poros rūšių laiptų gauni įvijus siaurus siaurutėlaičius laiptelius su per vidurį permesta virve ir kai įveiki šitą klaustrofobijos išbandymą, atsiveria VISKAS!

 

Kitas nuostabus dalykas, toli nenueinant nuo Bazilikos, buvo Vatikano muziejai ir labai rekomenduočiau stengtis nepatekti ten be gido. Savo kainą, deja, jie turi, tačiau dvi gėrybės - su jais praeini be stovėjimo beprotiškose eilėse ir gauni daaaaug informacijos (mes buvom "kankinami" apie tris valandas, po kurių leido ganytis kur nenuėjom arba sugrįžti kur norim patiems, bet tam tikrai reikia atsidavimo, nes o, kiek ten visko DAUG). O jau Siksto koplyčia!~~

Todėl mane labai padžiugino rajonas, esantis aplink Nacionalinį Modernaus Meno muziejų ir Zoologijos sodą - po kelių dienų košės aplink Koliziejų, šv. Petro Baziliką, Panteoną, pagrindinius fontanus ir obeliskus, visa ta miesto dalis man buvo toookia atgaiva ir grožio salelė, ir ypač dėl to, kad neturi su tuo grožiu dalintis šimtais žmonių aplink.
O jau Zoo-sodas! Tiksliau,  Bioparkas , kadangi be gyvūnijos ten buvo ir nemažai įdomios augalijos, nors mano dėmesį visiškai sukaustė gyvūnai. Ypač drambliai - per kelias minutes buvo pademonstruoti gal penki straublių panaudojimo būdai. Nors man, kaip žirafų fanei, jos buvo paaačios gražiausios :) Ypač todėl, kad jų buvo tiek mažų, tiek didelių, ant Bioparko bilietų, ant jų logo ir dar interneto svetainėje! 

Be abejo, ne viskas buvo taip jau rožėmis ir žirafomis klota, pavyzdžiui eismas ir parkavimosi ypatumai nesiliovė stebinti manęs visą viešnagės Romoje laiką, nes bent kelis kartus vos pati buvau nepartrenkta eidama per žalią šviesą, o vaizdai, kur vairuotojas šaukia ir skėrysčiojasi ant vargšo pėsčiojo, irgi gan dažnas reiškinys. Vis tik dauguma viešose vietose būnančių italų pasirodė šilti žmonės, netgi nepriklausomai nuo to, ar randi bendrą kalbą, kuria gali susišnekėti, ar ne, todėl labai malonu prisiminti policininką, kuris lėtai aiškino, kad mūsų žemėlapyje yra klaida (keista, bet ir buvo), prduotuvytės centre paradvėją, leidusią išragauti visus likerius su grapa, kol išsirinkom, kurie skaniausi ir verčiausi parsivežti, Bioparko kavinės savininkę, pamačiusią, kad užsisakom mėsos patiekalą be duonos, nes nebeužtenkam pinigų ir atnešusią mums suvalgyti pusę savo virtuvės, gatvėj iš pasalų tau rišantį Italijos vėliavos splvų apyrankes dėdę, kurį litai nudžiugina tiek pat, kiek ir eurai (na gerai, vis tik šioje situacijoje manau, jog jis nežino lito ir euro santykio...), visus pardavėjus supermarketuose, kurie savo gera nuotaika, atsipalaidavimu  ir šypsena užkrečia kiekvieną (!) pirkėją, ir padedanti lyti lietų, kuris per pusę minutės iššaukia skėčių pardavėjus kas tris žingsnius. 

Ir, mano nuostabai, tai yra ne tik nuostabių vynų, bet ir labai skanaus - Peroni alaus kraštas!