Neįprasta varlytės Ingos kolekcija

Pradėjus keliauti, turbūt natūraliai atėjo noras parsivežti kažką iš tos šalies ar miesto.. Vieni renka vėliavėles, kiti marškinėlius ar čėrkeles, treti (kaip, beje, ir aš) pakabukus prie raktų :) Tačiau aš pradėjau rinkti ir kiek neįprastą kolekciją - kanalizacijos dangčių nuotraukas :) arba šiaip įdomybes, pritvirtintas prie grindinio :) Tik gaila, kad iš pirmoje kelionėje į Romą to nesugalvojau.. Tačiau vis tik turiu jau neblogą kolekciją:
Ryga
Stokholmas

LiuksemburgasBelgija: BriuselisBriugė

Gentas
(tiesa, šitas buvo pritvirtintas prie bažnyčios)
Olandija - Amsterdamas
(beje, labai panašūs yra Vilniuje :)
O štai dovana nuo varlytės Jurgos - iš Brėmeno, Vokietijos :) Ačiū labai ;)
Tikiuos, kad šitą kolekciją vis pildysiu ir pildysiu.. Ir kada nors dar parsivešiu ir iš Romos :)

O kokias kolekcijas renkate Jūs? ;)

Kaip varlės Olandiją lankė...

Ne taip jau ir seniai varlėm teko pabuvot mažoje Olandijos dalyje – Volendame ir Amsterdame, kurie paliko absoliučiai skirtingus, bet neišdildomus įspūdžius!
Tik įvažiavus Olandijon mus pasitiko MALŪNAI – vienas iš MUST SEE dalykų sąraše. Netoli Kinderdijk kaimelio stūkso 19 malūnų. Visi absoliučiai vienodi, visi tobulai gražūs, bet veikia ir įleidžia apsižvalgyt tik į vieną, kuriame daugybe schemų pateikiama visa malūno konstrukcija, kaip ten kur kas sukama, kaip gyveno malūnininkai ir pan.





























Tikriausiai labiausiai gaila, kad nespėjom susipažinti su Volendam miesteliu šiaurinėje Olandijos dalyje. Ilgas važinėjimas ratais, dėl neaišku kokios priežasties, daro savo, tad reikiamoj vietoj atsidūrėm pakankamai vėlai, kad nebepamatytume miesto šurmulio ir net nesugebėtume įvertinti jo dydžio bei reikšmės. Bet! Šiaip miestukas pasirodė labai nedidelis ir ramus. Gyvena ten tik apie 22000 žmonių. Tai senovinis žvejų miestas, įsikūręs prie upės santakos su vandenynu. Eini, eini – į vieną pusę pusvalandis, į kitą – pusvalandis.
Bet kuo daugiau vaikščiojom ir sukiojomės aplink, tuo labiau stebėjomės, atrodė, mažais namais, su langais iki žemės, kurių kiekviename matomi namo gyventojai ir ką jie veikia! Kambarių dydis nelabai atsilieka nuo salių, antikvarinių daiktų pilni namai, beveik muziejai. Gatvės tuščios, tai atrodo, niekas ir negyvena aplink. Bet pasuki galvą į barus ir supranti, kur viso miestelio gyventojai :D Nenupasakojama, tai tiesiog reikia pamatyt. Visoje tos senovės apsuptyje truputį išgąsdino didelis, ryškus ir šviečiantis bažnyčios kryžius, kuris, ko gero, tik ir galėtų būt vieninteliu miestelio minusu. Tikrai be galo keista!



























Ir pagaliau! Amsterdamas! Tulpių, dviračių, narkotikų ir prostitucijos tvirtovė!

Su tulpėm nepataikėm – ne sezonas. Kažkaip net ir iš idėjos pagailėjom kelių eurų už gėles.

Kita vertus, dviračiams jokie sezonai negalioja. Dviratininkai ten yra viršesni už vairuotojus ir tuo labiau už pėsčiuosius. Jei dviračių take tave pertrenkia dviratis, visada kaltas būsi tu. Ir negali pykti, jei dviratininkas stumtels tave nuo tako. O kad Lietuvoj taip! Pačių dviračių čia be galo daug ir be galo įvairių. Nuo gražių ir keliančių pavydą iki, pavyzdžiui, tokių:



O surūdijusių ir palūžusių prirakintų beveik tiek pat daug, kaip ir tiesiog prirakintų ratų, t.y. dviračių vaiduoklių. Tvarkos nėra, bet atrodo SUPER! Nes jų daug, labai labai DAUG, kad iš tikrųjų įmanoma pamiršti, kur pasistatei saviškį.





























Dar vienas dalykas MUST TRY – žolė. Jos suktinuką galima nusipirkti specialioje Coffe Shop kavinėje, kurios traukia žvilgsnį iš tolo visokiais žaismingais pavadinimais arba tiesiog ‚kas ryškiau apsišvies‘. Kaip sakė beveik vietinė, lengvieji narkotikai Olandijoje nėra legalūs, tačiau jie nėra „draudžiami“. Korupcija? Lietuviškųjų žolės rūkytojų-ekspertų nuomone, amsterdamietiškoji žolė buvo per aitri ir dar kažkokia ‚per..‘ Ir nors važiuojant visi sakė, kad geriausios lauktuvės iš Amsterdamo bus narkotikai, deja, deja... Teko pasitenkinti kanapiniais čiupačiupsais ir saldainiais su coca :D

Na, ir paskutinis dalykas iš MUST SEE sąrašo Amsterdame – Raudonųjų žibintų kvartalas. Palyginimui ėjom ten du kartus – iš ryto ir jau sutemus. Ryte ten ramu ir tuštoka... Nei turistų, nei klientų, nei pačių paslaugų siūlytojų. Praeina viena kita įspūdingų formų moteriškė ar išlenda vienas kitas nesusitvarkęs transvestitas, bet tai tik tiek. Bet vakare! Žmonių minios. Nors greičiausiai ten daugiau turistų nei klientų, bet žmonių tiek, kad galima laisvai nujausti, kai netyčia išeini už kvartalo ribų. Prostitučių absoliučiai kiekvienam skoniui – didelės/mažos, šviesios/tamsios, nuogos/ne! Pats kvartalas įsikūręs miesto širdyje, centre, yra seniausia miesto dalis ir tikrai gan didelis. Be to, gerai saugomas valdžios. Ir COME ON, jie švenčia prostitucijos dieną :D Na, kadangi fotografuoti ten griežtai draudžiama, tai bendram vaizdui:



Beje, ir be šitų dalykų Amsterdamas labai žavus miestas. Derėtų aplankyt marichuanos muziejų, kur supažindinama su visomis kanapių auginimo procedūromis...




















... ir sekso muziejų...















Vos atvažiavus mus pasitiko gatvės šachmatininkai:















Vaikščiodamos žavėjomės vykusiu menu ant tvorų:















Ir olandų automobilių statymo įgūdžiais:




















O prieš išvykdamos paskutinius eurus atidavėm karuselėm (džiugu, kad varlė Inga nugalėjo kai kurias savo baimes! Su tuo ją ir sveikinam :D):

Kaip varlės savaitgalį Vokietijoje leido

Taip jau dviems varlėms pasisekė, kad draugaujant su Ryanair ir Makalium, pavyko gauti lėktuvo bilietus į Brėmeną. Kodėl pasisekė? Todėl, kad kainos varlėms šildė padus – tiesioginis skrydis iš Lietuvos ir atgal nekainavo nė 100 litų, tai kur jau nepasinaudosi tokia proga nuvykti į miestą, kuriame stovi Beck‘s alaus darykla ir kur Grimų Brėmeno muzikantai keliavo! Kartu nutarėm aplankyti kokį nors artimą miestą, turintį didesnį Zoologijos sodą, taikiniu išsirinkome Hannover, susikrovėme kuprines ir, bandydamos nepamiršti, jog būtinai reiks vietinių pasiklausti, ar tikrai rodydami tris ar du pirštus, į viršų kelia kartu ir nykštį, o vietoj plojimo tuksena į stalus, išskriejome.

Brėmenas mus pasitiko drėgnu oru, tačiau nuo lietaus pavyko pasislėpti sinchroniškai tuo pat metu lindint muziejuose – skųstis negalim. Apsigyvenome pas tris studentes vokietaites, gyvenančias nuostabiame bute šalia pat centro (ačiū Couchsurfing‘ui – nakvynė irgi atsiėjo pigiai, atsipirkome saldainiais ir midumi). Truputį kraupinome jas beveik visur vaikčiodamos pėsčiomis: pasirodo, vietiniams yra bėda nueiti 2,5 km per didelį, sutvarkytą ir tikrai įspūdingą parką, turintį savo žemėlapį – Burgerpark, kuriame laksto voverytės, iškastuose tvankinukuose plaukioja antys, pravesti kanalai, tiltai, stovi paminklai, kavinės-rūmai ir auga keista augmenija. Vasarą turėtų atrodyt nuostabiai!

 

Vis dėl to, mūsų hoster‘ės buvo labai mielos, vakare nusivedė į mėgstamiausią studentų gatvelę (kai visos „štrasės“ vidurnaktį jau atrodė miegančios, TEN veiksmas tikrai tebevyko), netgi davė raktą nuo savo buto bei leidosi kankinamos, kai mes n-tąjį kartą prašydavom ištarti „Aladdin und die Wunderlampe“ (kai ištarta tyra vokiečių kalba be akcento tai tikrai skamba kažkaip stebuklingai :D).

Nors buvome tik keturias dienas ir tris naktis, visiškai užsikrėtėme Kalėdine nuotaika – taaaaip gražiai išsičiustę abu miestai, žiemos mugės, karštas vynas su kiekviename jo pardavinėjimo taške vis skirtingais teminiais puodeliais – nuo spalvotų kičinių iki mielų išraižytų molinių (beje, jį perkant buvo įrodyta, jog vokiečiai keldami du pirštus kelia nykštį ir rodomąjį), ledo čiuožyklos, eglutės, mirgu-margu ir minios žmonių.

Gražiausia, kad mugei mieste pasibaigus, viskas labai greitai sutvarkoma – einant 23h pro pagrindinę Brėmeno aikštę sekmadienį nerasi nei vienos besivoliojančios šiukšlės – sunku ir palyginti su liekančiais sąvartynais mūsų kraštuose.

Apskritai Brėmenas be galo švarus ir tvarkingas miestas, netgi visi taksi automobiliai vienodos kreminės spalvos, be jokių aprašinėjimų ar lipdukų, nepriklausomai nuo automobilio markės. Vis tik lyginant Brėmeną ir Hanoverį, Brėmenas man paliko šiltesnį ir jaukesnį įspūdį, pagrinde dėl savo architektūros. 

Ir keista, nors Hanoveris yra mažesnis, jis paliko žymiai didesnio miesto įspūdį – galbūt dėl to, kad gyventojų kone tiek pat , kiek ir erdvesniame Brėmene, o ir ta pati architektūra pasirodė  modernesnė ir šiuolaikiškesnė.

Vis tik dalykas, kurio laukėme labiausiai ir kuris tikrai nenuvylė, buvo Universum mokslo muziejus. Susideda jis iš Special Exhibition dalies, esančios atskirame pastate, pačio banginio formos Universum‘o ir aikštelės bei bokšto lauke – veiklos ten gali rasti tiek, maži, tiek dideli, kadangi visi eksponatai yra interaktyvūs ir viską gali bandyti, liesti, čiupinėti, maigyti, tyrinėti, tiesiog rojus!  

 

Varlės ten prasidavė ištisas šešias valandas ir matyt dar kažką praleido. Bet kaip smagu liesti tornadą, sėdėti žemės drebėjimo kambaryje, eiti per labirintą visiškoje tamsoje, kurti žaibą, stebėti medūzas, vaikščioti po skirtingos temperatūros kambarius, užlipti ant pakylos, kur staiga į tave žiebia šviesos ir plojimai (pasijusk kaip žvaigždė!), šokinėti ant svarstyklių, rungtyniaujant, kuri varlė „prišoks“ daugiau svorio, žaisti su magnetukais ir geležies dulkelėmis, balansuoti ant įvairaus dydžio plokščių ar galiausiai liesti debesį... Ir čia išvardinau tik mažą dalį to, ką pamatai ir patiri Universum muziejuje. Must see!

 

Teko apsilankyti ir Brėmeno Olbers-Planetariume ir šiaip pasidžiaugti, jog miestas myli astronomiją – varlėms tai labai svarbu!

Ne mažiau svarbu – jau minėtoji Beck‘s darykla. Į turą reikia registruotis iš anksto, o kaip mūsų praktika parodė, bandyti apeiti daryklą iš kito galo, nes „gal taip greičiau prieisim visitors centre“, yra labai bloga idėja. Darykla yra DIDELĖ. Lakstyti aplink ją ratais maža džiaugsmo... Po paskaitėlės, poros filmukų ir turo po daryklos muziejų, kiemus, visokius fermentavimo kambarius ir panašiai, sekė ragavimas. Kiekvienas turo dalyvis gavo paragauti 5 rūšių Beck‘s ir Haake-Beck alaus (ir taip, taip, visi stuksena į stalus – šiuos aplodismentus iššaukė naujiena, jog gausime po penktą rūšį) bei po pretzel stick, o varlės įsimylėjo Haake-Beck Kräusen bokalą...

Taigi, turėjome alaus dieną, mokslo dieną, o dieną Hanoveryje paskelbėme gyvūnėlių diena, kadangi didžiąją dalį praleidome Zoo (kas vokiškai tariasi „cū“ :D). Ne kiekvieną dieną pamatysi (nors man keltų tiek pat džiaugsmo ir matomi kiekvieną) bėgantį žirafiuką, žaidžiančius leopardukus, besimaivančias surikatas, ruonių pasirodymą, dėmesio ištroškusį strutį, povą, bandantį įsiveržti į kavinę po uždarytas duris, ir tuo labiau ne kiekvieną dieną gausi paglostyti dramblį (ypač – jo iniciatyva!):

  Buvo gaila išvykti, ypač turint omeny, kad paskutiniąją dieną teikėsi išlįsti saulė, bet susiradusios oro uoste Space shop, pasižadėjusios nusipirkti tuos Kräusen bokalus kitą kartą ir atsisėdusios į lėktuvą visai džiaugėmės – kojų ir nugarų nebejautėm... O leidžiantis Lietuvoje netgi Kaunas prodė gražiąją savo pusę!

Varlyčių maršrutas: Ryga-Stokholmas-Ryga :)

Kažin ar atsirastų žmogus, kuris nenorėtų paplaukioti su kruiziniu laivu? Na, nebent kurio skrandis, galbūt, silpnas:) O mes neišsigandom. Būtent dėl to ir keliavom :)

Galbūt tūlam lietuviui pagalvojus apie Rygą iškyla Vilniaus ar Kauno senamiesčio vaizdai. Tačiau Ryga stebino. Neįsivaizdavau, kad ten taip gražu ir jauku. Ir senamiestis visiškai kitoks, nei Vilniaus – žymiai daugiau erdvės, platesnės gatvės, tramvajaus linijos!

Mielai nustebina, kai pakėlus galvą pamatai kakį, ir ne vieną (latv. kakis - katinas). Ne veltui daug suvenyrų su kačkiais :)

Gaila, kad visą laiką pliaupė lietus.. Todėl buvom laabai laimingos, pagaliau suradusios Rygos jūrų uostą ir pamačiusios, su kooookiu laivu mes keliausim :) Naktis laive... Nustebino kajutė, kurioje gyvenom 4-iese. Dydis – kaip traukinio kupė, plius mažytis tualetas-dušas-kriauklė.

Ką veikėm? Alus (ir ne tik), kortos, blaškymasis po aukštus, kai pameti kambariokes ir neturi kaip prisiskambint, o raktas tik vienas. Visų kavinių, ale diskotekų salės, karaokės lankymas. Brangu? Taip! Smagu? Gal.. O kalbant apie patį plaukimą - jei esate silpnų nervų ir prisigalvojate visokių baisybių – šis plaukimas ne jums :) Miegant kartais atrodydavo, jog laivas jau tuoj tuoj tuoj virs ant šono, viskas braška (tai nepasirodė, jis iš tikro tratėjo), ir reiks bėgt į koridorių ir blaškytis, kaip per Titaniką :D bet palaipsniui pripranti. Tenka :) Tačiau ryte buvo ramu ir mus pasitiko nuostabus Švedijos kraštovaizdis su salomis, ant kurių daugumos stūkso bent po nameliuką. Šalia jos valtis. Arba dar geriau - jacta :) Gaila, kad pačiam Stokholmui pamatyti turėjom tik apie 5val., o dar iki centro ėjom pesčiomis. Bet verta! Verta nueiti iki Karališkųjų rūmų ir pamatyti visą iškilmingą ceremoniją 12val. dienos, kurios metu pasikeičia sargyba. Su eisenom, su orkestru. Yra kur akis paganyti į uniformuotuosius... :)
Visai netyčia užklydom į karo ar karinės technikos muziejų. Nors jis buvo užrakintas, tačiau didžiuliame kieme stovėjo įdomios technikos ir patrankų. Bei labai įdomus medis :)

Priėjusios Nacionalinė dramos teatrą, kampe pamatėme įdomią moters skulptūrą. Kuri, pasirodo, yra šilta! Priėjęs švedas papasakojo, jog tai žymios švedų aktorės Margaretha Krook skulptūra, per kurią yra pravestas vamzdis, kuriuo nuolat teka karštas vanduo. Įstabiausias objektas, kurį aplakėm – lankomiausias Skandinavijos muziejus-Vaza muziejus. Jame eksponuojamas 17a. pr. statytas gigantiškas karinis laivas, kuris paskendo vos nuleistas ant vandens. Į vidų, gaila, neįleidžia, tačiau jį galima apžiūrėti iš kelių aukštų. Eksponuojama nemažai daiktų, išlikusių, atrestauruotų sviedinių, aprangos detalių, 100 kg. sveriantis nardymo skafandras.

Taip pat pasijausti kaip laivo „virtuvėje“ leidžia padaryta speciali ekspozicija, kurioje išdrožinėti žmogeliukai, ūgiu prilygstatys to meto žmogeliukams. Ypatingai dėmesį patraukė atkurti laivo įgulos narių veidai. Su prakaito lašeliais, ašarotom akim, išsipešiojusiais plaukais. Taip tikra!! Buvo gaila apsisukti ir vakarėjant keliauti atgal į jūrų uostą.. Tiek daug dar norėjosi pamatyti Stokholme.. Prisižadėjome dar būtinai sugrįžti! :) Na, o kadangi prieš akis buvo vėl daugiau kaip 12val. plaukimas atgal ir oras buvo pakankamai geras, nusprendėme palydėti Švedijos nuostabius krantus iki kol jie liko už horizonto. O ką mes veikėm? Ragavome įvarių rūšių alų......ir maitinome žuvėdras :) Jos griebdavo beveik iš rankų ir nerdavo toliau nuo kitų. Atrodė gali su ranka paliest. Naglos jos, tačiau jų nuotraukos taip pat neįtikėtinos!
Spėkit, ką darė 4 merginos, išgėrusios alų? Nuėjo miegot? NIEKADA! Nebūtume mes, jei nenusipirktume didelių maišų guminukų ir nesėdėtume laivo gale, prie šilto ventiliatoriaus vėjuko.. ir žiūrėjom į besileidžiančią saulę, į saleles, namus ant jūros kranto.. kol sutemo ir liko matyti tik švyturiukas, šviečiantis iš toli toli. Tą naktį miegojome ramiai.. :)

Ir kaip buvo gaila išlipti į krantą... Dar pusdienis Rygoje. Kur? Nuostabiai gražiame parke, kuriam antytes, balandžius ir žvirblius maitini iš rankų. O taip ramu.. Praplaukia laivelis su turistais.. Pasijauti kaip filme :) Beje, verta apsilankyti pagrindinėje aikštejė įsikūrusį Saulės muziejų, kuriame galima įsigyti, pvz., ilgų geltonų kojinių ar kepurę, taupyklę, laikrodį ar dar kažką nuostabiai geltono ir su saulės simboliu.

Taigi, 3 dienų kelionei po Rygą, plaukimui dideliu kruiziniu laivu, naktims ankštoje kajutėje ir kelioms valandoms Stokholme su gera draugų kompanija ir nuostabiems Švedijos pakrantės vaizdams vienareikšmiškai sakome TAIP TAIP TAIP! :)